štyvus

ךtyvùs, -ì adj. (3, 4) 1. žr. štyvas 3: Senas žmogus, o dar štyvùs Varn. Įsmeik gerai kartį, kad štyvùs žagas būtų Varn.

štỹviai adv.: Stovėk štỹviai Vdk, Žlb. ^ Štyviai stova, valnai karula, pats apžėlęs, galelis plikas (riešutas) Plt.

2. žr. štyvas 5.

štỹviai adv., štýviai: Apsiženijęs pirmą metą dirbau štỹviai Grd. Čia jau [yra] anų (agurkų) štýviai Trk.